Kauno muzikinis teatras rengiamasi...

Kauno valstybinis muzikinis teatras jau gyvena artėjančio naujojo sezono nuotaikomis. Teatre šiuo metu rengiamasi išskirtinei premjerai.

Apie ją bei kitas teatro naujienas naujienų agentūrai ELTA pasakojo šios valstybinės kultūros įstaigos direktorius operos solistas Benjaminas Želvys.

- Afišoje jau skelbiama apie naująją Jūsų vadovaujamo teatro pastatymą: spalio 1-ją kviesite į Gaetano Donizetti operos "Liučija di Lamermur" premjerą. Kuo reikšminga ji teatro kolektyvui?

- Visų pirma tai – pirmasis pastatymas mūsų teatre italų kalba. Antra, iki šiol Kauno muzikiniame teatre ši opera iš viso nebuvo statyta, nors kuriame jau daugiau nei septynis dešimtmečius. Dar svarbiau, kad šiam pastatymui susibūrė garsūs kūrėjai. Spektaklio meno vadovė – Dalia Ibelhauptaitė, režisierius –Gediminas Šeduikis, dirigentas – Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas prof. Julius Geniušas, scenografas ir šviesų dailininkas – Marius-Aleksandru Dumitrescu (Rumunija), kostiumų ir grimo dailininkas – Juozas Statkevičius.

Pagrindines partijas dainuos Raminta Vaicekauskaitė, Gitana Pečkytė, Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Zimkus, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Raimondas Baranauskas ir kiti solistai.

Bandysim savo pastatyme rasti daugiau šviesos tame "niūrokame operiniame peizaže", kad mūsų spektaklis sujaudintų žiūrovą ir jam patiktų.

- Vasarą, atrodo, daugybę gerbėjų Jūsų teatras įgijo ir toliau nuo Lietuvos?

- Šią vasarą teatras drauge su Estijos nekomercine organizacija "PromFest" ir Pernu miesto teatru "Endla" dalyvavo tarptautiniame projekte statant Giuseppe Verdi ankstyvojo kūrybos laikotarpio šedevrą operą "Atila". Kaunui spektaklyje atstovavo mūsų teatro choro dainininkai, orkestro muzikantai, dirigentas Virgilijus Visockis, kuris dirigavo ir vieną spektaklį Pernu festivalyje. Nedidelę Uldino partiją operoje dainavo mūsų choro dailininkas Evaldas Kondrackis. Pagrindinę partiją operoje atliko nuostabusis Lietuvos sopranas Sandra Jonušaitė, pelniusi Estijoje žiūrovų meilę ir aplodismentų audras.

Šis pastatymas buvo parodytas ir Tartu mieste, o rugpjūtį dalyvavo kitame Estijoje vykstančiame tarptautiniame festivalyje "Birgita". Miela konstatuoti, kad Kauno valstybinio muzikinio teatro indėlis, atliekant operą "Birgitos" festivalyje, buvo minimas kaip ypač reikšmingas, stebinantis aukštu profesiniu lygiu.

Galiu pradžiuginti Lietuvos melomanus: naująjį sezoną opera "Atila" skambės ir mūsų teatre. Beje, Lietuvoje ji nebuvo statyta, o jos premjera Muzikinio teatro scenoje numatyta lapkričio pabaigoje. Spektaklyje dainuos festivalyje Estijoje dalyvavę užsienio solistai – Anatolijus Siuko (Baltarusija), Erikas Fentonas (JAV), Vladislavas Sulimskis (Baltarusija), taip pat mūsiškiai – Sandra Jonušaitė, Algirdas Janutas, Tadas Girininkas ir kiti.

- Kuo dar vilios teatras savo gerbėjus?

- Kviesime žiūrovus drauge su mumis paminėti pripažintų teatro menininkų kūrybos ar asmeninius jubiliejus. Spalio 9-ąją mūsų teatro scenoje skambės opera "Karmen", skirta solistės Ritos Preikšaitės kūrybos 25-mečiui. To paties mėnesio 30 dieną – ""Margarita" (Faustas) bus skirta režisieriaus, buvusio ilgamečio teatro vadovo Ginto Žilio 70-mečiui, o lapkričio 20-ąją į koncertą susitikimą teatro Baltojoje salėje tokio pat jubiliejaus proga savo gerbėjus pakvies dainininkas Juozas Malikonis.

- Paminėjote Baltąją salę, bet nieko nesakote apie teatro pagrindinę salę, kurią prieš keletą metų rengėtės atnaujinti?

- Deja, remonto šiemet nebuvo, tik tam tikri pataisymai. O ateinantiems metams teatrui paskirti vos 3 milijonai litų, nors didžiosios salės ir fojė renovacijai, ventiliacijos sistemai sutvarkyti reikia trigubai tiek lėšų – 9 milijonų. Deja...

Kitų metų pabaigoje pastatui, kuriame yra mūsų teatras, sukanka 120 metų. Tai – solidus jubiliejus. Be to, šis pastatas yra bent kelių Lietuvai garbę darančių teatrų lopšys. Iš jo išėjo net trys teatrai – į Vilnių išsikėlė opera ir baletas ir turime Nacionalinį teatrą, Nacionalinį dramos teatrą ir Kauno valstybinis teatrą.

Puoselėjame idėją organizuoti teatrų lopšio jubiliejaus festivalį. Operai gal būtų sunkiau iš Vilniaus atgabenti dekoracijas, kurios po mūsų stogu vargiai besutilptų. Tačiau koncertą sostinės teatras gali parengti įspūdingą.

Žinoma, iki jubiliejaus mūsų teatrui derėtų pasipuošti, atsinaujinti, nes tai bus tikrai neeilinis Lietuvos kultūros įvykis. Bet... renovacijos planams, kurie sudėlioti dar prieš krizę, kol kas sunku išsipildyti dėl lėšų stokos.